pavieniuo

paviẽniuo (ž.) adv. žr. pavieniui: 1. Paviẽniuo ganėm, ne būrė[je] Pp. Čia pavieniuo pjaunam šieną Akm. 2. Slnt Vėjas pūtė paviẽniuo Up. Kol kas einam paviẽniuo Up. Tora paviẽniuo iškrypusi Rt. Glostyk plaukus paviẽniuo Pgr. 3. Tv nuosekliai. 4. žr. pavieniui 3: Nepykink jo, kalbėk paviẽniuo Pgr. Su tavim ans visumet kalba paviẽniuo, bet tu už akių pasiklausyk! Up. 5. žr. pavieniui 4: Užveizdėtojas, pavieniuo visus parveizdėjęs, maiše Benjamino rado Juozapo taurę I.